Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Spausdinti
Pirmadienis, 28 gegužės 2018
Paieška
 
Į pradžią TAURAGĖS
KULTŪROS
CENTRAS

Renginiai rajone
  
Parodos
  
Kultūros centro padaliniai

 

 
 
 
 
 

 

 


 
Zenonas Norkus: „Jūra“ gerose rankose
 2011-11-25  
    
 Zenonas Norkus: „Jūra“ gerose rankose   
    
 

Rytoj Tauragės kultūros rūmuose vyks šventė – 55 metų sukaktį švęs vienas seniausių meno kolektyvų ne tik Tauragėje, bet ir visoje šalyje - Tauragės kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Be šio ansamblio šiandien sunkiai įsivaizduotume kultūrinį gyvenimą Tauragėje. Daugiau kaip pusę amžiaus veikęs, visokiausių išbandymų, pakilimų ir nuosmukių užgrūdintas ir dabar gražią sukaktį švenčiantis meno mėgėjų kolektyvas įrėžė labai gilią vagą Tauragės kultūros istorijoje ir liks joje visiems laikams.

Ansamblio kūrybinė veikla prasidėjo 1956 metais tuometinio kultūros namų direktoriaus Aleksandro Fadino ir rajono valdžios iniciatyva. Į vieną ansamblį buvo sujungti tuo metu prie kultūros namų veikęs choras, šokių ratelis ir liaudies instrumentų orkestras. Pirmąja ansamblio meno vadove buvo paskirta chorvedė Nijolė Stankutė - Jautakienė. Jos vyras Edmundas Jautakis vadovavo chorui, pati Nijolė liaudies instrumentų orkestrui. Šokių grupei – biologijos mokytoja Elena Šimkevičienė iš 2-osios vidurinės mokyklos.

1960 metais respublikinės Dainų šventės metu vykusiame konkurse rajonų kategorijoje ansamblis, kuriam tuo metu jau vadovavo Vytautas Urbonavičius, o šokių grupei Zenonas Norkus , ( tuomet iš viso ansamblyje dalyvavo per 100 dalyvių) laimėjo pirmąją vietą. Už tai Lietuvos kultūros ministerija dainų ir šokių ansambliui suteikė pavyzdinio meno saviveiklos kolektyvo vardą ir patvirtino pavadinimą „Jūra“.

Gyvas, koncertuojantis meno kolektyvas

Ansamblis – respublikinių ir pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis. Dar iki nepriklausomybės atgavimo „Jūra“ koncertavo ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Estijoje, keletą kartų Gruzijoje Zestafonio mieste, Užkarpatėje, Kaliningrado srityje, Latvijoje. Koncertinė programa rodyta per tuometinę centrinę TSRS ir Lietuvos televiziją.

Jau nepriklausomybės laikais, atsivėrus sienoms , ansamblis keletą kartų pabuvojo Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje, ten surengė daug koncertų, apie kuriuos teigiamai atsiliepė vietinė spauda. Daug koncertų surengta Tauragėje ir Lietuvos miestuose: Raseiniuose, Jonavoje, Šiauliuose, Vilkaviškyje, Šilalėje, LTV laidoje „Gero ūpo“.

Šiuo metu dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ meno vadovas yra Virginijus Bartušis, šokėjų grupei – vadovauja baletmeisterė Birutė Sagatauskienė. Choro vadovas - Gintaras Bartušis, kapelos – Saulius Bernotas. Kapela koncertuoja ne tik su ansambliu, bet ir kaip atskiras kolektyvas, dalyvavo įvairiuose respublikiniuose renginiuose: muzikantų varžytuvėse Akmenėje, varžytuvėse „Linksmoji armonika“ Utenoje, Vilkaviškyje, LTV laidoje „Gero ūpo“. Kapelijų varžytuvėse Utenoje (2007 m.) komisijos buvo labai gerai įvertinta, o kapelos solistai Eugenijus Šaltis ir Virginijus Bartušis nominuoti kaip geriausias duetas, kapelų varžytuvėse Anykščiuose (2008 m.) kapela apdovanota už profesionalumą. 2006 metais tuometinės Tauragės apskrities administracijos Kultūros skyriaus pastangomis, prisidėjus savivaldybei, pirmą kartą išvyko koncertuoti į Montagnanos miestą Italijoje, aplankė Veneciją, Veroną, Florenciją, Romą, Vatikaną ir kitas įžymias Italijos vietas. 2008 m. ansamblis „Jūra“ koncertavo San Salvaro vienuolyne Italijoje. 2009 m. ansamblis „Jūra“ pilnu sąstatu arba atskiromis dalimis: kapela, choras, šokių grupė dalyvavo įvairiuose rajono ir respublikos renginiuose, Tauragės apskrities dainų šventėje (Jurbarke), Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė“. 2010 m. ansamblio choras dalyvavo bendrame projekte kartu su Romos katalikų bažnyčios choru. Kapela dalyvavo kapelų varžytuvėse Anykščiuose, o ansamblio šokėjaivyko koncertuoti į Vengriją.2010 m. ansamblis dalyvavo Lietuvos dainų ir šokių ansamblių šventėje Švenčionyse.

2011 metais Tauragės miesto dienų metu ansamblio „Jūra“ vadovų pastangomis surengta įspūdinga respublikinė dainų ir šokių ansamblių šventė „Kardu neiškirsi, ugnimi neišdeginsi“, kurioje dalyvavo 19 ansamblių iš Lietuvos , iš viso per 800 atlikėjų.

Per 55 metus ansambliui ar jo atskiroms grupėms vadovavo daug puikių specialistų: Liudas Andrulis, Petras Bursteika, Vytautas Urbonas, Stanislava Budreckaitė – Čilinskienė ( „Jūros“ šokėjams vadovavo per 40 metų, buvo respublikinių dainų švenčių baletmeisterė, asistentė, apie 50 metų buvo daugybės šokių kolektyvų vadovė, vienu metu vadovaudavo keliolikai vaikų ir jaunimo tautinių, pramoginių šokių ratelių) , Danutė Petraitienė, Genovaitė Červinskienė, Zenonas Komskis , Jonas Jankauskas, Vytautas Ambroza, Albinas Rukas, Arūnas Rakevičius, Sigitas Kazakevičius, Vaida Jurgilevičienė.

Prisimena Zenonas Norkus

Žinomas Tauragėje pedagogas, mokyklose darbų ir šokių mokytoju išdirbęs 41 metus, šokių ratelių vadovas Zenonas Norkus ansamblio šokėju buvo nuo pirmosios repeticijos.

- 1956 metų rugsėjy į pilies aktų salę buvo sukviesti šokėjai iš įvairių organizacijų ir įstaigų. Tuo metu veikė šokių rateliai mėsos kombinate, keramikos gamykloje, šokėjai buvo suburti prie medicinos darbuotojų profsąjungos. Medikų tautinių šokių rateliui vadovavau aš. Jame šoko medikės (medicinos seselės, felčerės, gydytojos) ir vaikinai iš miesto., - prisimena ansamblio įkūrimo pradžią Zenonas Norkus. Jis medikų šokių būreliui pradėjo vadovauti 1954 metais, kai iš Skaudvilės persikėlė gyventi į Tauragę. Iš Gaurės kilęs ir ten septynmetę mokyklą baigęs, Zenonas nuo jaunystės buvo linkęs į meną. Besimokydamas Gaurėje, 7 klasėje pastatė Boriso Dauguviečio trijų veiksmų pjesę „Laimės žiburys“, o šokti išmoko, kaip jis pats sako, „su šluota aplink taburetę“.

Baigęs septynmetę Gaurėje, Zenonas išvyko mokytis į Aukštadvario žemės ūkio mokyklą. Ten kurso vadovė paskatino įsijungti į meno saviveiklininkų gretas. Zenonui teko šokti, vaidinti dramos ratelyje, dainuoti. Pirmas šokis buvęs „Lenciūgėlis“, kur vienas vaikinas šoka su keturiomis merginomis. Šitą šokį vėliau ne kartą Zenonui, nepakartojamam solistui šokėjui, teko šokti „Jūros“ ansamblio koncertų metu. Po Aukštadvario mokyklos, baigus agrotechnikos mokslus, būsimasis šokių vadovas dirbo Skaudvilėje, čia aktyviai dalyvavo saviveikloje. Dainavo dabar garsaus profesoriaus Algirdo Vyžinto chore, lankė Antano Venckaus dramos ratelį ir D. Ambrozaitytės šokių ratelį. Taip jis ir pats tapo šokių vadovu, nes labai domėjosi lietuvių tautiniu šokiu.

1956 metais, kai tapo dainų ir šokių ansamblio (tada dar jis nesivadino „Jūra“) šokėju, Zenonas Norkus prisimena, kad repeticijos vykdavo pilies aktų salėje. Choras repetuodavo Bažnyčių gatvėje, kur buvo įsikūręs kultūros skyrius.

- Puikiai prisimenu 1957 metus, kai vykome į Vilnių, į festivalį. Koncertavome Katedros aikštėje, Jaunimo sode (dabar Ssereikiškių parkas), o prieš tai vyko vienas pirmųjų, o gal pirmasis mūsų pasirodymas Pajūrėlyje, tas kur prie Dauglaukio. Ten vykdavo visos didesnės Tauragės rajono šventės, festivaliai, sporto renginiai. Į Vilnių važiavome sunkvežimiais, bet tai buvo labai įdomus metas ir visų dalyvių entuziazmas liejosi per kraštus, - mena Zenonas.

1957 metais jį, gabų šokėją, pasikvietė tuometinis Vykdomojo komiteto pirmininkas, rajono „galva“ Balčiūnas. Jis buvo didelis ansamblio entuziastas ir rėmėjas. Pirmininkas pasiūlė perimti šokių grupės vadovavimą Zenonui. Jis perėmė ir šokių rateliui vadovavo iki 1960 metų.

- Kai pradėjau dirbti, šokių repeticijos jau vykdavo dabartinėje sporto mokykloje, kur buvo įsikūrę kultūros namai. Nekūrenamoje salėje būdavo šalta kaip ledainėje. Stovėjo dvi apvalios krosnys, bet jas pakurdavo tik koncertų ar kitų renginių metu. Akompaniatorių Vytautą Radimoną apstatydavome atviromis elektrinėmis plytelėmis, kad jis bent kiek galėtų pasišildyti sugrubusius pirštus ir galėtų mums pagroti, - sudėtingas sąlygas prisimena vadovas.

Entuziazmo nestigo, ansamblis kiekvienais metais dalyvaudavo rajoninėse dainų šventėse, kurios vykdavo vadinamajame senajame stadione. Pasak vadovo, kuris buvo įdarbintas kultūros namų meno vadovu ir dirbo su šokėjais, šokių ratelis atskirai nuo viso ansamblio paruošė dviejų valandų programą ir atskirai važinėdavo su koncertais po kaimus. Ten būdavo labai šiltai sutinkami, kartoti šokius reikėdavo kartais po keletą kartų. Tarp šokių pasirodydavo dainininkai, grodavo akordeonu puikus muzikantas Vytautas Radimonas. Šokdavo ne tik lietuvių, bet ir moldavų, ukrainiečių, rusų, estų, baltarusių ir kitų tautų šokius. Kostiumus dažniausiai pasisiūdavo patys, niekas „valdiškų“ neduodavo.

- Daug buvo džiaugsmo, kai 1959 metais persikėlėme į naujuosius kultūros namus, buvusius šaulių rūmus, kur jie ir dabar yra. Čia jau buvo šilta, jauku, malonu dirbti, tačiau nemažai šokėjų mokėsi vakarinėje mokykloje, o pamokos baigdavosi po dešimtos vakaro. Tai repetuodavome nuo vienuoliktos iki pirmos nakties. Nieks nesiskųsdavo, visi tiesiog tryško entuziazmu, - pasakoja vadovas.

1959 metais ansamblio meno vadovę Nijolę Jautakienę pakeitė gabus vadovas Vytautas Urbonavičius. Jis pats vadovavo ir chorui, ir liaudies instrumentų orkestrui. Orkestras labai sustiprėjo, atsirado birbynininkų, kanklininkių ir, pasak Zenono, buvo labai smagu šokti pagal tokią muziką ir galingo choro traukiamas dainas. Kultūros skyrius, rajono valdžia labai norėjo, kad ansambliui būtų suteiktas pavyzdinio ansamblio vardas. Tuomet tai buvo aukščiausias meno kolektyvo įvertinimas. Prieš 1960 metų respublikinę dainų šventę visas ansamblis dirbo išsijuosęs, repetuodavo naktimis, nes laukė dainų šventės metu vyksiantis ansamblių konkursas. Šis konkursas pavyko, Tauragės dainų ir šokių ansamblis pelnė I-ąją vietą ir jam buvo suteiktas vardas „Pavyzdinis dainų ir šokių ansamblis“ ir patvirtintas vardas „Jūra“.

Ansamblis gerose rankose

Zenonas Norkus nuo 1960 metų nustojo vadovauti „Jūros“ šokėjams, nes iš menko atlyginimo sudėtinga buvo pragyventi. Jį pradėjo vilioti mokyklos. Taip jis atsidūrė Tauragės 2-ojoje (dabar „Šaltinio“) vidurinėje mokykloje, gavo pamokų, subūrė tris šokių ratelius ir ilgai jiems vadovavo. Vėliau baigė aukštuosius mokslus ir dirbo darbų (dabar technologijų) mokytoju 2-ojoje ir 5–ojoje vidurinėse mokyklose Tauragėje. Šiuo metu yra aktyvus vyrų choro „Mintauja“ dainininkas, gamina įvairius suvenyrus ir dailius darbus iš medžio, nes čia jis turi tikrai daug gabumų ir patirties.

Pasak Zenono, iš senųjų, pirmųjų ansambliečių belikęs ir dabar aktyviai dainuojantis nuo pirmųjų dienų tik vienintelis Vytautas Laurinaitis. Kaip sakė pats Vytautas, jis ansamblyje dainuoja nuo 1960 metų. 51 metai kartu su ansambliu jis ir repeticijose, ir koncertuose, ir išvykose, dainų šventėse. Tokio pastovumo ir ištikimybės tikrai reikėtų paieškoti. Visus tuos metus Vytautas dainavo ansamblyje be jokių didesnių pertrūkių.

- Dabar ansamblis yra gerose ir tvirtose rankose. Dirba geri, kūrybingi specialistai ir aš matau ilgą ir šviesią ansamblio ateitį, tai ir sveikinu visą kolektyvą sulaukus garbingo amžiaus, linkiu ištvermės ir gerų tradicijų tęstinumo, - sako baigdamas pokalbį ansamblio „Jūra“ veteranas, šokių vadovas, mokytojas, dainininkas, auksinių rankų meistras Zenonas Norkus.

Rytoj, šeštadienį, lapkričio 26 dieną 13 val. Šv. Trejybės bažnyčioje Tauragėje Šv. Mišios ir Atminimo valanda, 14 val. Dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ granito plokštės atidengimas Kolektyvų alėjoje prie Kultūros rūmų, 15 val. šventinis koncertas „Jūra“ – Tauragei“.  

  
    
 Eugenijus ŠALTIS   

 

 

       Kultūros

  rūmų   meno

Dainų ir šokių ansamblis      

Liaudiškų  šokių grupė

Liaudies teatras    

Vyrų choras

Kamerinis choras            

LIaudiškų šokių kolektyvas
Mišrus chorasPučiamųjų instrumentų orkestras
Vokalinis ansamblis
Folkloro ansamblis
Bandonininkų ansamblis
Styginių ansamblis
 
 kolektyvai                 KC  skyrių kolektyvai
    Folkloro ansamblis            Suaugusiųjų
            Vaikų
    .             Folkloro
            Folkloro
     .             Liaudiškos kapelos
            Liaudškos kapelos

    .               

            Teatro            Teatro
             Vokalinės muzikos
            Vokalinės muzikos
             Kitų žanrų
            Kitų žanrų
© Visos teisės saugomos. El. p. direktorius.tkc@gmail.com  Kopijuoti ir platinti www.taurageskc.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.
Tauragės kultūros centras, Dariaus ir Girėno g. 3, LT 72212 Tauragė, tel./faks. (8 446) 62 034, el. p. direktorius.tkc@gmail.com 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188720746   
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.