Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Spausdinti
Pirmadienis, 28 gegužės 2018
Paieška
 
Į pradžią TAURAGĖS
KULTŪROS
CENTRAS

Renginiai rajone
  
Parodos
  
Kultūros centro padaliniai

 

 
 
 
 
 

 

 


 
2013-06-15 „Jūros“ maršrutai pasuko į šiaurę

 

Praėjusį šeštadienį, birželio 15 d., iš tarptautinio festivalio po savaitės koncertinės kelionės grįžo Tauragės kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Daug gastroliavęs Vakarų Europoje: Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje, ansamblis keičia savo maršrutus – pernai pasuko į rytus, dalyvavo tarptautiniame festivalyje Bobruiske (Baltarusija), šiemet į šiaurę – dalyvavo tarptautiniame festivalyje Rusijos Federacijos Karelijos Respublikos sostinėje Petrozavodske.  
 
   
   
    
  

 
    
 
Egzotika, ypač jaunimui
   

 
 
 
Šiais laikais kuo toliau , tuo labiau darosi įdomu vykti ten, kur sudėtingiau patekti. Į Vakarų pasaulį keliai visiems atviri: važiuok, koncertuok, poilsiauk bet kada ir bet kur, tik turėk pinigų. Į Buvusios Tarybų Sąjungos respublikas kiek sunkiau pakliūti, ypač didesniam kolektyvui. Reikia vizų, iškvietimų, ypatingų draudimų, įveikti pasienio su priekabiais pasieniečiais barjerą. Todėl išvyka į tolimąją Kareliją (apie 1500 km per Latviją, Estiją, Pskovą, Sankt Peterburgą), jos sostinę Petrozavodską tikrai atrodė viliojanti. Vyresnio amžiaus žmonės, prisimenantys dar gerai sovietinius laikus, per daug neliko nustebę, tačiau jaunimui, nemokančiam rusų kalbos ir nemačiusiam tarybinių laikų aplinkos, tai jau egzotika. O ir vyresniojo amžiaus žmonių akys jau atpratusios nuo tokių vaizdų, kokius teko vėl prisiminti. Žmonių nuoširdumas ir gerumas išlikęs toks pat, bet išliko tokia pat ir tvarka: atrodo, kad čia laikas yra sustojęs: didžiulė Lenino skulptūra (sako, kad pagal dydį ji antra Europoje ir pastatyta vietoj Petrozavodsko įkūrėjo Petro I-ojo statulos, kuri nukelta į nuošalesnę vieta ir gerai dar kad nesunaikinta visiškai, kas atsitiko sovietmečiu su cerkvėmis, meno vertybėmis), nieko Karelijos kraštui nedavusio partijos veikėjo Kirovo skulptūra centrinėje aikštėje, tokie pat duobėti keliai ir apleisti sodai, dilgėlynai. Pats centras šiek tiek švaresnis, nors ir čia šaligatvių pakraščiuose nuorūkų kalnų kalnai, o pavažiavusius keletą šimtų metrų nuo sostinės centro, kur dar išlikęs senamiestis, medinės trobos, vaizdelis darosi sunkiai aprašomas: sandėliukai, garažiukai, virtuvėlės, malkinės, neaiškios kilmės pastatukai, būdos, mašinų griaučiau (kaip P. Cvirka išsireikštų – mašinų grobai), dilgėlės, žolės iki juosmens, apgriuvę kaminai, įlinkę stogai, nedažyti namai, aukštos, išklypusios tvoros. Visa tai – tikrų tikriausia egzotika, niekur tik Rusijoje (nors čia ir Karelijos Respublika) nepamatysi. Tikrų karelų, artimų suomiams ir kalbančių ugrų-finų kalba, 600 tūkstančių turinčioje respublikoje bėra tik 7 procentai. Daug mišrių šeimų, kur vaikai jau užregistruojami rusais. Karelu būti ir kareliškai kalbėti čia lyg ir gėda, panašiai kaip Baltarusijoje baltarusiškai ar kažkada Lietuvoje lietuviškai, o ne lenkiškai. Mokyklų kareliškų nėra. Yra visa valdžia, ministrai, ministerijos, valstybinės institucijos, tačiau diriguoja viską Maskva. Istorija Karelis yra įdomi, sudėtinga, tačiau čia visko nesurašysi, reikia pačiam pabūti, pamatyti.
 
 
 
 
 
 
Koncertiniai maršrutai
   

 
 
 
 Pernai Baltarusijoje Tauragės kultūros centro direktorius ir „Jūros“ meno vadovas Virginijus Bartušis susipažino ir susidraugavo su ansamblio iš Karelijos vadovu, nusipelniusiu šios respublikos kultūros darbuotoju, tikru karelu Andrejumi Anisinu. Šis ir pakvietė „Jūrą“, kaip jam labai patikusį ansamblį, atvykti į Petrozavodską, į 4-ąjį tarptautinį festivalį „Plias zoviot“ (Šokis kviečia). Kvietimas buvo priimtas, atliktas didžiulis organizacinis darbas (vizos, nakvynės, maitinimo, kelionės, draudimo, koncertinės programos paruošimas ir kiti reikalai, kuriuos atliko ansamblio vadovai Virginijus Bartušis, Gintaras Bartušis, Saulius Bernotas ir į kelionę nevykusi, bet šokėjus paruošusi Birutė Sagatauskienė) ir „Jūra“ birželio 8 dieną išvyko. Dvi paros kelionės, dvi nakvynės autobuse, 9 valandų sustojimas Sankt Peterburge ir jo centrinės dalies apžiūrėjimas (toks pat ir grįžimas, 9 valandų sustojimas ir Peterhofo nuostabus aplankymas) nenuvargino kelionėse užgrūdintų senųjų atlikėjų ir jaunimo. Tik nuvykus ir įsikūrus iš karto teko dalyvauti repeticijoje, kur susitiko visi atvykę į festivalį meno kolektyvai. Jų būta vienuolika. Be „Jūros“ festivalyje dalyvavo „Pynimėlis“ iš Vilniaus, du ansambliai iš Latvijos, vienas iš Estijos, kolektyvai iš Baltarusijos, Marių autonominės respublikos valstybinis ansamblis, ansamblis iš Komijos ir šokių kolektyvai iš Karelijos. Nustebino tai, kad Petrozavodske yra įsikūrusi gana gausi lietuvių bendruomenė, jungianti apie 80 narių. Tiesa, jų dauguma nemoka kalbėti lietuviškai, bet dega noru išmokti, kai kurie moka, bet tokių vos keletas. Jie susibūrę į šokių ratelį „Rasa“ ir parodė tikrai puikią lietuviškų šokių programą. Tai buvo netikėta ir žavinga. Gaila, kad su jais dėl įtempto grafiko mažai teko pabendrauti.

„Jūra“ sudalyvavo atidarymo koncerte, koncerte visuomenei, surengė koncertinę išvyką į už 60 kilometrų esantį 2000 gyventojų kaimą Koncoziorsk. Šis kaimas kaip tik šventė savo 450 metų jubiliejų. Įsikūręs netoli pirmosios Rusijoje mineralinių vandenų gydyklos, įrengtos dar prie Petro I-ojo 1709 metais, Šią gydyklą tauragiškiai aplankė, paragavo geležimi prisotinto mineralinio vandens. Koncerte prie kultūros namų ( apie jų stovį sunku ir kalbėti ir su kuo palyginti Lietuvoje nėra kaip) žiūrovų susirinko nemažai, bet kaip vyrai iš kart pastebėjo – dalyvavo tik moterys, Atvyko du vietinės valdžios vyrai ir vienas kitas neaiškus vyriokas. Kiti , matyt, buvo užsiėmę ar šventė Rusijos dieną, mat buvo birželio 12-oji. Po sėkmingai praėjusio koncerto teko skubiai vykti atgal į Petrozavodską, kur centrinėje aikštėje buvo šokamas karelų šokis flešmobas. Tauragiškiai su visais kolektyvais aikštėje sušoko ir šį gražų karelų šokį, išmoktą dar Tauragėje.

Kad ir kaip beatrodytų, tačiau susidarė toks įspūdis, jog tikrieji karelai dar nėra visai nutautėję ir būtent per kultūrą, kultūros paminklus, kurių kaip viename iš susitikimų sakė Karelijos Kultūros ministrė yra 14 tūkstančių, bando pakelti karelus, atgaivinti karelišką dvasią. Mokyklų kareliškų nėra, tad per kultūrą stengiamasi „renovuoti“ surusėjusią tautą. ( Čia tik autoriaus nuomonė, gal yra kiek kitaip, tačiau pastangos kalbėti karelų kalba, tokie organizuojami festivalia, tai rodo).

Baigiamasis koncertas vyko Kirovo aikštėje pastatytoje scenoje, kur po keletą numerių atliko visi festivalio dalyviai. Tauragiškiai, kaip išsireiškė festivalio organizatoriai privačiame pokalbyje, buvo vienį iš ryškiausių dalyvių ir tikrai patys disciplinuočiausi, punktualiausi, drausmingiausi.

Be koncertų, vakarais kavinėse, restoranuose vykdavo šokių mokymai, kuriuose aktyviai dalyvavo ir mūsiškai. Vadinamosiose „Master klasėse“ buvo demonstruojami visų festivalyje dalyvavusių tautų šokiai, o kadangi „Jūra“ turi ir stiprią vokalinę grupę, chorą, tai ir dainos. Vienas toks vakaras vyko netradicinėje aplinkoje – buvusios, jau bankrutavusios, traktorių gamyklos ceche, kur aplinka suteikė savotiškumo (cecho vamzdynai, apšvietimas, sienos ir kt.). Baigiamasis vakaras vyko ištaigingame (Petrozavodskas vis tik nemažas miestas, jame gyvena per 260 tūkstančių gyventojų, turi gerų restoranų, viešbučių) restorane. Čia delegacijos pasikeitė dovanomis, „Jūrai“ įteiktas diplomas, suvenyrai, Tauragės delegacijos vadovas Virginijus Bartušis taip pat organizatoriams, mūsų nuoširdiems kuratoriams m inėtam Andrėjui Anisinui ir Olgai Chūsu įteikė lietuviškus suvenyrus.

Nedidelėmis laisvalaikio valandėlėmis „Jūra“ aplankė nacionalinį muziejų, nusifotografavo Prie Petro I-ojo paminklo, apžiūrėjo didžiulio Onegos ežero (200 km ilgio ir 80 km. pločio) krantinę, kitas įžymybes.

Festivalį finansavo Karelijos Kultūros ministerija, prisidėjo ir Rusijos federacijos Kultūros ministerija. Todėl maitinimas buvo nemokamas, pragyvenimas viešbutyje kainavo irgi minimaliai. „Jūros“ išvyką finansavo Tauragės kultūros centras ir patys 45 dalyviai, pabuvoję egzotiškame krašte Karelijoje.

„Jūra“ sezono dar nebaigia, jau šiandien vyksta repeticija, nes liepos 5-6 dienomis vyks respublikinė dainų ir šokių ansamblių šventė Švenčionyse, kurioje tauragiškių ansamblis dalyvaus. 

 
   Eugenijus ŠALTIS 

 

 
 

       Kultūros

  rūmų   meno

Dainų ir šokių ansamblis      

Liaudiškų  šokių grupė

Liaudies teatras    

Vyrų choras

Kamerinis choras            

LIaudiškų šokių kolektyvas
Mišrus chorasPučiamųjų instrumentų orkestras
Vokalinis ansamblis
Folkloro ansamblis
Bandonininkų ansamblis
Styginių ansamblis
 
 kolektyvai                 KC  skyrių kolektyvai
    Folkloro ansamblis            Suaugusiųjų
            Vaikų
    .             Folkloro
            Folkloro
     .             Liaudiškos kapelos
            Liaudškos kapelos

    .               

            Teatro            Teatro
             Vokalinės muzikos
            Vokalinės muzikos
             Kitų žanrų
            Kitų žanrų
© Visos teisės saugomos. El. p. direktorius.tkc@gmail.com  Kopijuoti ir platinti www.taurageskc.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.
Tauragės kultūros centras, Dariaus ir Girėno g. 3, LT 72212 Tauragė, tel./faks. (8 446) 62 034, el. p. direktorius.tkc@gmail.com 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188720746   
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.