Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Spausdinti
Pirmadienis, 20 rugpjūčio 2018
Paieška
 
Į pradžią TAURAGĖS
KULTŪROS
CENTRAS

Renginiai rajone
  
Parodos
  
Kultūros centro padaliniai

 

 
 
 
 
 

 

 


 
Bandonija – Tauragės krašto instrumentas

 

 
Bandonija – Tauragės krašto instrumentas
 
 
 
 
 
 
 
Retas žmogus, kuris bent kiek domisi liaudiška muzika nėra girdėjęs apie Tauragės kultūros centro bandonininkų ansamblį „Velnio tuzinas“. 1998 metais žinomos kultūros darbuotojos Mamertinos Balserytės iniciatyva suburti Tauragės rajono bandonininkai. Jų susirinko trylika. Natūraliai gimė pavadinimas – „Velnio tuzinas“. Dabar jau plačiai žinomam bandonininkų ansambliui pradėjo vadovauti Romualdas Jurkšaitis. Tebedirba ir dabar. Trylika bandonijų viename ansamblyje – Lietuvoje negirdėtas dalykas. Net garsioji „Eržvilko bandonija“ tiek muzikantų nėra turėjusi savo geriausiais laikais. Šis instrumentas paplitęs toli gražu ne visoje Lietuvoje. Didesnė pusė Lietuvos jo nėra savo kraštuose regėjusi. Bandonija labiausiai žinoma pasienio zonoje, kur kažkada ribotasi su Vokietija, mat iš tos šalies instrumentas ir atkeliavo: Tauragės, Šilalės, Šilutės, Jurbarko apylinkėse. Dabar šis instrumentas gana retas ir brangus, net patys vokiečiai važinėja po mūsų kraštus ir bando jų įsigyti. Na, o „Velnio tuzinas“ repetuoja, senieji muzikantai patyliukais jau išeina visam laikui, tačiau vis kažkaip atsiranda naujų. Deja, jaunų mažai.

Truputis istorijos

Šis instrumentas toks įdomus, ir toks apipintas legendomis, kad, pavyzdžiui Argentinoje, jis yra vos ne dievinamas. Bandonija Argentinoje – pagrindinis tango instrumentas, be kurio šią žavingą muziką nebūtų įmanoma atlikti, nors Lietuvoje, Tauragėje, bandonijomis dažniausia grojami valsai, polkos, maršai, fokstrotai, padispanai, kaip ir Vokietijoje, bandonijos Tėvynėje.

Prieš tapdama bandonija, šis instrumentas turėjo daugybę kitų pavadinimų. Jis buvo vadinamas mandolionu, bandolionu, mandoleonu ir bandoleonu. Skirtingai nuo daugelio akordeonų, bandonija yra diatonis instrumentas: tas pats mygtukas gali sukurti du visiškai skirtingus garsus. Vieną – kai dumplės traukiamos, ir kitą – kai jos suspaudžiamos. Ši diatonija įdomi ne vien muzikos teoretikams. Visų pirma ji yra svarbi patiems muzikantams. Tam, kad bandonija galėtum groti gamą, reikia atlikti keturis skirtingus veiksmus: dešinėje traukti, dešinėje spausti, kairėje traukti ir kairėje spausti. Tačiau bandonija, palyginus su akordeonu, turi esminį privalumą. Jeigu daugelis akordeono kairiosios pusės garsų susieti akordais, tai bandonininkas, kairiąja ranka galėdamas groti atskirus garsus, muzikuodamas turi daug daugiau laisvės.

Ši daugiatonė armonika buvo sukurta apie 1845 m. Rūdinių kalnų (vok. Erzgebirge) srityje. Ketvirtajame dešimtmetyje žlugus Saksonijos kalnakasybos pramonei, daugelis kalnakasių buvo priversti keisti profesiją. Jie atidarė mažas manufaktūras ir pradėjo gaminti “tėvyninės gamybos” muzikos instrumentus. Buvusieji kalnakasiai dirbo smuikus, violončeles, trimitus ir trombonus. Bet daugiausia dėmesio skyrė lūpinėms armonikėlėms ir armonikoms.

Krefelde gyvenantis natų pardavėjas Heinrichas Bandas patobulino koncertiną – sukūrė instrumentą, kuris dabar žinomas kaip Reino dermės (vok. rheinischer Tonlage) bandonija. Tam, kad ją atskirtų nuo daugybės nesuskaičiuojamų kitų, tarpusavyje konkuruojančių variantų, autorius ilgai nedvejodamas pavadino jį savo vardu – Bandonion. Žinoma, dėl to Heinrichas Bandas dar netapo bandonijos išradėju. Jis tik pakeitė kai kurių mygtukų išdėstymą, kai daug svarbesni dalykai, pvz., mechanika ar garso sukūrimas, jau buvo žinomi.
Carlsfeldo bandonijų fabrikantas Carlas Zimmermannas, nors ir dirbo pelningai, susidūrė su didėjančia konkurencija. Todėl instrumentų manufaktūrą pardavė savo meistrui Ernstui Louisui Arnoldui. Tai buvo didelė klaida, nes vėliau bandonija susilaukė pasaulinės šlovės. Laimingasis įpėdinis 1864 metais įkūrė Ernst Louis Arnold Bandonion - und Konzertina Fabrik ir susilaukė didelės sėkmės. Jo inicialais (ELA) pavadintų instrumentų paklausa nuolat didėjo. Vėliau šie instrumentai taip ir buvo vadinami – „elomis”.

„Arnold“ firmos šimtametėmis bandonijomis daugiausia groja ir Tauragės muzikantai. Jie jas taip myli, nuglosto nublizgina, suderina, suklijuoja, papuošia lietuviškais siūlų „bumbulais“, kad jos atrodo kaip naujos. Tiesa, šita priežiūra ir derinimas nemažai kainuoja, bet ko nepadarysi dėl mylimo instrumento. Bandonijos muziką populiarina visoje Lietuvoje žinomas muzikantas virtuozas tauragiškis Albinas Batavičius. Po pasaulį klajoja jo išleistos kompaktinės plokštelės, jis užrašinėja melodijas, dalyvauja televizijų laidose, koncertuoja mokyklose. Pasirodo, ne tik vienas Albinas taip myli ir gerbia šį instrumentą.

Vytautas Krencius apie bandonijas žino beveik viską

Tauragiškis šilumvežio mašinistas iš AB „Tauragės grūdai“ yra ne tik „Velnio tuzino“ muzikantas, bet tikras bandonijos ir jos muzikos fanatikas, žinovas. Jis sako, kad bandonija pradėjo domėtis, kai subrendo.

- Tai kada subrendai, Vytautai? – klausiu

- Kai sukako penkiasdešimt metų. Kai nusibodo iki gyvo kaulo popsas, susidomėjau bandonija, o iki jos buvo visko, - pasakoja Vytautas.

Skaudvilėje gimęs ir augęs, muzika jis susidomėjo nuo penktos klasės. Grojo gitara, saksofonu, buvo įstojęs į Stasio Šimkaus tuometinį muzikos technikumą tūbos klasę. Tačiau tūba nepatiko ir mokslų nebaigė. Gautos pamokos pravertė kariuomenėje, kur jis orkestre grojo šiuo dideliu instrumentu. Iki tarnybos sovietinėje kariuomenėje Vytautas buvo jau sugrojęs 120 vestuvių. Po tarnybos šio amato jau nebesiėmė, gal žmona nebeleido (čia tik autoriaus prielaida), gal tiesiog nebenorėjo to triukšmo. O apie žmoną Vytautas pasakoja kaip apie savo bendražygę, kuri lydi į koncertus, filmuoja, „bumbulais“ puošia jo bandonijas, kurių jis turi ne vieną. Beje, Vytautas yra grojęs įvairiuose Tauragės, Skaudvilės orkestruose, net ir vadinamuosiuose laidotuvių.

- Man nei jokia „kašė“, jokia žvejyba nerūpi. Ištisas naktis galiu prasėdėti prie interneto ir ieškoti informacijos, parsisiųsdinti bandonijų melodijas. Man priimtinesnė mūsų arba vokiečių grojama muzika. Argentinietišku tango kažkaip nelabai žaviuosi, - atvirauja Vytautas. Pasak muzikanto, apie savo mėgstamą instrumentą jis gali kabėti dieną naktį. Žino visus stilius, firmas, netgi instrumentų kainas, tačiau savo instrumentų neparduoda, nes daugumas pirkėjų yra paprasčiausi perpardavinėtojai ir spekuliantai, norintys užsidirbti, o ne groti. Pats groti pradėjo palyginus neseniai, tik ketveri metai. Tačiau įgimti gabumai, muzikinė patirtis, nuoseklumas ir meilė davė savo vaisių. Jis šiandien puikus bandonininkas, pats mokantis savo instrumentus susiderint. Tai yra labai retas dalykas, nes skaudviliškis „Velnio tuzino“ muzikantas ir garsus armonikų, bandonijų meistras, derintojas Aleksas Jokubauskas jau perkopė 90. Yra derintojas Šiauliuose, tačiau labai nepigiai ima, tai derina kuo puikiausia pats Vytautas. Ir dumples lopo, taiso, keičia, mygtukus pagamina. Žodžiu, viską daro.

- Bandonija, neribotų galimybių instrumentas. Man patinka jas remontuoti. Tai sunkus ir kruopštus darbas, tačiau smagu užsiimti tuo, kas teikia malonumą. Visą laisvalaikį skiriu mūsų krašto instrumentui bandonijai,- sako Vytautas Krencius

Neiškentęs į pokalbį įsiterpia „Velnio tuzino vadovas Romualdas Jurkšaitis:

- Parašyk, gal kas nori ateiti į ansamblį groti, gal kas iš jaunimo norėtų pabandyti. Labai reikalingi bandonininkai. Ir smuikas praverstų prie ansamblio, gal birbynė neblogai būtų. Tegul ateina į kultūros centrą. Lauksime.

Kaip neišpildysi vadovo prašymo.  

 
 
    
 
Eugenijus ŠALTIS 
 
 

 

 

       Kultūros

  rūmų   meno

Dainų ir šokių ansamblis      

Liaudiškų  šokių grupė

Liaudies teatras    

Vyrų choras

Kamerinis choras            

LIaudiškų šokių kolektyvas
Mišrus chorasPučiamųjų instrumentų orkestras
Vokalinis ansamblis
Folkloro ansamblis
Bandonininkų ansamblis
Styginių ansamblis
 
 kolektyvai                 KC  skyrių kolektyvai
    Folkloro ansamblis            Suaugusiųjų
            Vaikų
    .             Folkloro
            Folkloro
     .             Liaudiškos kapelos
            Liaudškos kapelos

    .               

            Teatro            Teatro
             Vokalinės muzikos
            Vokalinės muzikos
             Kitų žanrų
            Kitų žanrų
© Visos teisės saugomos. El. p. direktorius.tkc@gmail.com  Kopijuoti ir platinti www.taurageskc.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.
Tauragės kultūros centras, Dariaus ir Girėno g. 3, LT 72212 Tauragė, tel./faks. (8 446) 62 034, el. p. direktorius.tkc@gmail.com 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188720746   
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.